Kaip aš susidraugavau su hialuronu

June 21, 2019
Kategorija: Patarimai moterims | Moteris
0 29 0
Kaip aš susidraugavau su hialuronu

Man nuo neatmenamų laikų nepasitikėjimą kelia įvairios procedūros. Nei apsilankymas pas gydytojus tyrimų, nei gražinimosi triukai manęs nežavėjo. Visgi amžius ir netobulas gyvenimo būdas padarė savo. Ta proga ir teko pasidomėti apie problemų priežastis ir galimybes jas pašalinti. Hialurono injekcijos pasirodė kaip prieinamiausias sprendimas.

Kuo ypatingas hialuronas?

Tai buvo kone pirmasis mano klausimas. Juk visokios su hialuronu susijusios procedūros kišamos visur ir nuolat. Atrodo, kad tai tapo savaime suprantamu dalyku, tokiu kaip pasitepti odą kremu kasdien. Visgi ne viskas buvo aišku.

Tad paaiškėjo, kad hialuronas – tai tiesiog natūrali, mūsų pačių organizmų kuriama rūgštinė medžiaga. Deja, jos nuo maždaug 30 metų ima pamažu trūkti. Tuomet jau ir reikia pasirūpinti stygiaus užpildymu. O trūkumas pasijaučia visur – nuo nušiurusių plaukų iki suglebusios, pavytusios, raukšlių išvagotos odos, iki tiesiog prasto žaizdų, traumų gijimo.

Visa tai ir patyriau savo kailiu. Kadangi hialuronas natūrali medžiaga, tai ir nulėmė mano sprendimą – hialurono injekcijos tapo nebe tokios neaiškios ir baisios.

Kas pasikeitė?

Hialurono stoka man atsiliepė per visur. Tad po specializuotų procedūrų man pagerėjo viskas. Visų pirma, visiškai nesitikėjau, kad taip pagerės plakų ir odos būklė. Ypač plaukai. Juk jie ilgai auga, tad kol kas nors paryškėja, tikrai tenka laukti. Visgi jau po pusmečio pamačiau aiškius požymius, kad situacija puiki: plaukai stiprūs, žvilgantys ir tankūs!

Oda taip pat tapo lygesnė, stangresnė, gerokai skaistesnė. Tad dabar atrodau žymiai jauniau ir galiu gerai užsitepti visas priemones, kurias besirinkčiau – niekas taip nebesubėga į raukšleles. Be to, po hialurono injekcijos net gilesni įpjovimai užgyja gerokai greičiau ir nebelieka tokių randų.

Nežinau, gal kitoms poveikis pasireiškia kitaip, gal jos ir problemų kitokių turi. Tačiau aš tikrai džiaugiuosi pokyčiais ir pasikeičiau nuomonę neabejotinai į naudą. Išvada: nereikia bijoti to, ko nežinai. Tereikia pagilinti žinias, plėsti akiratį, surasti gerą, patikimą specialistą ir… jausti saiką. Kas per daug, tas nesveika. Visgi kai viskas daroma protingai, būna kaip man – ir jaučiuosi, ir atrodau nepalyginamai geriau.