Negalintiems judėti- viltis bendrauti akimis

August 7, 2013
Kategorija: Mokslas | Mokslo Naujienos
0 2302 0
Negalintiems judėti- viltis bendrauti akimis

Nuotrauka: Foundwalls

Kas, jei vieną rytą nubudę suvoktumėt, kad visiškai negalite pajudėti? Kai kurie žmonės serga sunkiu sindromu, kai asmuo yra sąmoningas, tačiau visiškai paralyžiuotas ir negalintis bendrauti. Ši būklė tapo žinoma Jean’o – Dominique’o Bauby, kuris po stipraus širdies smūgio negalėjo judėti, tik mirksėti kaire akimi, dėka. Bauby padiktavo savo memuarus „Skafandras ir drugelis“, pagal kuriuos buvo pastatytas Oskarui nominuotas filmas, mirksėdamas akimi.  

Tačiau dauguma žmonių, kenčiančių nuo šio sindromo, negali netgi kontroliuoti savo mirksėjimo. Kad padėtų jiems bendrauti, mokslininkai iš Philipps universiteto Marburge, Vokietijoje, sukūrė akis sekančią sistemą, kuri naudoja skaitmeninę kamerą bei kompiuterį tam, kad stebėtų žmogaus akies lėliukės dydį. Tyrėjai nustatė, kad pagal tai, kiek ji išsiplečia, galima spręsti, ar žmogus įdeda protinių pastangų bandydamas atsakyti į užduotą klausimą.

Josef’as Stoll’as bei kolegos atliko eksperimentą su grupele sveikų žmonių. Kiekvienas dalyvis sėdėjo prieš kamerą ir kompiuterio ekraną bei buvo paprašytas atsakyti į taip arba ne tipo klausimą, naudojant smegenų galią vietoj balso. Viskas veikė taip: ekrane atsiranda minėto tipo klausimas, pavyzdžiui, „Ar esi 20-ies metų amžiaus?“. Po penkių sekundžių, kompiuterinis balsas taria „taip“ ir parodo matematikos uždavinį, tarkim, 24 x 57. Jei paciento amžius- 20 metų, jis bando skaičiuoti. Jei ne- jis nedaro nieko. Po kelių sekundžių, kompiuteris ištaria „ne“ ir pateikia kitą užduotį, kurią pacientas turėtų bandyti išspręsti pasirinkęs neigiamą atsakymą. Eksperimentas buvo pakartotas ir apkeitus atsakymų skaičiavimus vietomis.

Mintys, paverčiamos kalba

Eksperimento eiga. Nuotrauka: Medical Express

Pakartojus šį eksperimentą keletą kartų, pastebėti tam tikri dėsningumai. Akių lėliukės išsiplėsdavo tam tikru būdu priklausomai nuo to, kuris atsakymas buvo teisingas. Tai leido mokslininkams sukurti kompiuterinę programą, interpretuojančią akies lėliukės pokyčius, iš esmės koduojant „taip” ir „ne” atsakymus. Programa gali veikti bet kokiame kompiuteryje, sujungtame su skaitmenine kamera.

Tyrėjai išbandė akies lėliukės reakcijos algoritmą su septyniais judėti negalinčiais pacientais, kurių smegenis pažeidė infarktas. Rezultatai parodė, kad paralyžiuoti pacientai gali atsakyti „taip” arba „ne” šiuo būdu. Tai reiškia, kad algoritmus paderinus su asmeniu, netgi paralyžiuotieji galės bendrauti. Technologija taip pat gali padėti nustatyti, ar pacientas yra sąmoningas po rimto smegenų pažeidimo bei šitaip įrodyti, kad žmogaus smegenys ne mirusios ar vegetatyvinės būsenos, išvengiant klaidingos diagnozės.

Parengta pagal Discovery ir Current Biology žurnalo rugpjūčio numerio informaciją.

, , , , , ,