Lindyhopas: ar tai šių laikų šokių karalius? (II dalis)

October 22, 2013
Kategorija: Laisvalaikis | Ką veikti
0 3197 0
Lindyhopas: ar tai šių laikų šokių karalius? (II dalis)

Šnekėdama apie lindyhopą pirmoje dalyje užsiminiau, kad deja deja, bet laiko mašinos dar niekas neišrado, todėl negalime nusikelti į ankstyvuosius lindyhopo laikus ir patirti tikrosios šio šokio dvasios. Dabar – antroje dalyje – galiu pranešti, jog niekas nepakito – laiko mašina vis dar neišrasta. Liūdna.

Kita vertus… Jeigu neįmanoma grįžti į trečiąjį dešimtmetį (kol kas), tuomet reikia bandyti ieškoti lindyhopą šokančiųjų čia pat. Kam tas trečio dešimtmečio Niujorkas, kai ir dabartiniame Kaune, nors lietingame ir niūriame, galima atrasti žmonių, kurie galėtų puikiai atskleisti lindyhopo prasmę, subtilybes bei pasidalinti savo patirtimi ir gera nuotaika? Tuomet ir lietus nebeatrodo toks baisus. Šiais žmonėmis sutiko pabūti antro kurso LSMU farmacijos studentė Greta Paplauskaitė (20) ir buvęs ekonomikos studentas Edas Matulaitis (23), kuris šiuo metu užsiima rinkos tyrimais.

Įsitaisome kavinukėje, statomės kavą priešais save, aš pasiruošiu klausimus ir… Pradedam.

Kaip judu susipažinote? Šokdami ar dar iki lindyhopo buvote pažįstami?

Greta: Susipažinome šokdami. Prieš tai turėjau kitą partnerį, tačiau jis išvažiavo į Vilnių. Susipažinau su Edu ir paprasčiausiai nusprendėm šokti kartu. (šypsosi) Kol kas viskas gerai.

Edas: Mes dviese šiuo metu esame Inbeat šokių klubo mokytojai, mokome šokti lindyhopą. Tačiau klubo branduolys – gatvės šokiai. Visgi visiškai sakyti, jog esame nuolatinė šokių pora – negalime. Socialuose šokama vis keičiantis partneriais.

G: Ir, manau, atsibostų šokti su vienu ir tuo pačiu partneriu. Įvairovė būtina. Taip pat tarp lindyhoperių yra tokia nerašyta taisyklė: jeigu žmogus su tavim pašoko tik vieną šokį, tai jau vertėtų susimąstyti, kas su tavimi negerai. Mat yra įprasta vienoje poroje nesikeičiant pašokti bent du šokius. Jeigu partneris šoko su tavimi 5 šokius – tuomet tai labai geras ženklas.

Nuotrauka: Edas Matulaitis

Minėjote socialus. Kas tai?

G: Tai kas savaitę vykstantys socialiniai vakarai – šeštadienį ir kokią kitą savaitės dieną – kuriuose šokame, bendraujame, improvizuojame. Tai, ko išmokome per pamokas, tą visą žinių bagažą atsinešame ir rodome vienas kitam; lipdome kompozicijas ir gerai leidžiame laiką. Gali į juos ateiti ir tie žmonės, kurie nėra nė karto šokę, o nori tiesiog pabūti stebėtojais. Būna, atsineša pyragą, sėdi, geria kavą ir stebi.

ESocialai man yra svarbiausia lindyhopo dalis. Jie reikalingi tam, kad žmogus tobulėtų, geriau jaustų save, atsiskleistų, susigyventų su šokiu. Smagu, ateini, o ten: draugai, šokis, gera nuotaika. Dažnai į socialus merginos atsiveda drauges (apskritai daugiau norinčių šokti lindyhopą yra merginų, todėl labai raginam vaikinus prisijungti, nes visgi paneles šokdinti reikia), ir šoka dviese ir vienas žmogus poroje turi būdi vedantis. Todėl, kai tai nutinka, dažnai pasirodo, jog yra nemažai merginų, kurios tikrai labai gerai veda.

G: Aš nemoku vesti, man tai atrodo taip sunku. Išradingi tie vaikinai, turi daug galvoje idėjų. Sunkus darbas, tačiau ir merginoms nėra paprasta. Jos gyvena nuolatinėje užuominų  būsenoje – turi suvokti, ko iš tavęs norima, kokią toliau kombinaciją jis tau pateiks. Tačiau apskritai geriausia – kai apie nieką negalvoji, o tiesiog šoki.

Kokie lindyhopo renginiai dabar ateina į galvą? Ko laukiate?

G: Kasmet liepos pabaigoje Švedijos miestelyje Herräng vyksta lindyhopo stovykla. Visas miestelis yra paverčiamas didžiule stovykla. Susirenka daugybė žmonių iš viso pasaulio: Amerikos, Europos ir kitų kontinentų. Keliauja ir lietuvių bendruomenės narių, kurie dažniausiai važiuoja savanoriauti. Buvome maloniai nustebinti, kokia gera ten paplitusi reputacija apie lietuvius. Visi nustemba, džiaugiasi, žavisi gražiom lietuvaitėm. Žodžiu, tikrai turim kuo didžiuotis – juk esame viena iš aktyviausių pasaulyje lindyhopą šokančių šalių.

E: Vyksta įvairūs pasirodymai, konkursai. Naktimis žmonės nemiega, o šoka. Stovykla rengiama jau 30 metų ir ši tradicija tęsis tol, kol bus žmonių, besidominčių ir šokančių lindyhopą.

G: Taip pat smagu, jog ne tik Vilnius turi stiprią lindyhopo bendruomenę, kuri yra didžiausia Lietuvoje, bet ir Kauno mieste ji sparčiai didėja.

E: Yra karts nuo karto organizuojami įvairūs renginiai, vakarėliai. Mąstoma padaryti reguliarius pasirodymus, tačiau kol kas nėra nieko aiškaus. Galbūt Kaune spalio pabaigoje galima laukti renginuko… Žodžiu, teks palūkėti konkrečios informacijos.

G: Vilniuje klube „Tamsta“ nuo rugsėjo iki pavasario yra rengiami įvairūs lindyhopo pasirodymai.

Nuotrauka: Darius Ratkevičius

Kiek jūs patys laiko šokate? Kaip manot, kiek dar laiko šoksite?

G: Eina ketvirti metai.

E: Tris metus šokam.

G: Na taip, eina ketvirti. O šoksime… Jau kai nebepatrepsėsim…

E: …tuomet nebešoksim.

G: Yra tokia svingo šokėja Dawn Hampton. Jai jau virš 80 metų, jau sunkiai juda, bet ji vis dar šoka. Tai mes irgi tokie patys būsim, manau.

Bet kodėl lindyhopas, o ne hiphopas?

G: dar mokykloje buvau viena tų merginų, kurios šoko linijinius šokius. Tačiau vėliau bendraklasis sužinojo iš savo draugų apie lindyhopą, susidomėjo ir įtraukė mane. Nuo to laiko nebegaliu savęs įsivaizduoti kitokiame šokyje nei lindyhope.

E: “Facebook” vis matydavau nuotraukas, draugus įvairiuose renginiuose. Pasirodė, jog tai smagu, įdomu. Vis atidėliodavau atidėliodavau, bet visgi ėmiau ir užsikabinau. Man atrodo, jog lindyhopas turi labai stiprų socialinį aspektą, kurio galbūt stinga kitiems šokiams. Tu esi priverstas anksčiau ar vėliau bendrauti, palaikyti ryšius su partneriu, šokdamas jaustis gerai, atsipalaiduoti.

G: Lindyhopas yra daugiausiai savyje turintis laisvės šokis. Esi įkalintas akimirkoje, kuomet svarbus tik tas momentas, kuomet tu šoki. Aš tiesiog šoku. Šis šokis momentinis menas, panašiaip kaip ir dainavimas. Ką jauti tą akimirką, tą ir parodai. Mane tai labai žavi.

E: Be to, nėra daug taisyklių. Aišku, sistema, žingsneliai tam tikri egzistuoja, bet tu gali duoti sau visišką laisvę, svarbiausia – nebijoti improvizuoti.

G: Ir triukai! Man patinka triukai. Žinai, kai permeta per galvą tave? Tai va, tikras adrenalinas. Ir nesunku. Toks jausmas, kad skrendi ir nežinai, kur skrendi…

E: Nesunki esi, tai ir nesunku. (šypsosi)

O ar yra būtinas kažkoks ypatingas pasirengimas norint šokti lindyhopą?

G: Daugybė žmonių ateina nešokę nė karto gyvenime ir viskas baigiasi laimingai.

E: Viskas ateina su laiku. Žmonės šokant ir ritmą pradeda jausti, ir muziką išmoksta išgirsti. Tiesiog reikia noro ir praktikos.

G: Jokių standartų ar normų nėra, šoka visi, kas tik nori šokti.

Ar laisvalaikiu mėgstate klausyti džiazo/svingo muzikos? Kokie jūsų mėgstamiausi atlikėjai?

G: Anksčiau tikrai nebuvau tokios muzikos mėgėja, tačiau dabar labai mėgstu klausyti jos. Ir tėvams jau spėjau atsibosti su ta, kaip jie vadina, „vienoda muzika“. Mėgstamiausia atlikėja – Nina Simone.

E: Aš taip pat anksčiau neklausydavau tokios muzikos, tačiau kai pradedi šokti, per socialus groti tokią muziką, tai vis kažką naujo atrandi, užsikabini ir klausai tuomet. Galima sakyti, per lindyhopą atradau tokią muziką. Mėgstami atlikėjai Cab Calloway, Slim Gaillard ir grupė Mills Brothers.

Tai kas visgi jums yra lindyhopas? Laisvalaikio užsiėmimas ar darbas?

E: Laisvalaikis.

G: Ir tai, ir tai. Iš esmės, jis jau tapęs mano gyvenimo būdu.

E: Turbūt dėl to, jog lindyhopas išeina iš už šokio ribų. Žmonės pradeda rengtis retro stiliumi…

G: …pirkti naujus rankinukus.

E: Įdomu tai, jog pačioje lindyhopo istorijos pradžioje, buvo gan sunkūs laikai, trūkdavo medžiagų, buvo daug sunkiau prasimanyti naujų rūbų nei dabar. Todėl tais laikais moterys, norėdamos išsiskirti, patraukti dėmesį, darydavosi įmantrias šukuosenas ir dėdavosi ryškų makiažą, jog nukreiptų akis nuo ne tokių ryškių drabužių.

Kokie žodžiai ateina į galvą, kai pasakau „lindyhopas“?

G: Laisvė, džiaugsmas, iššūkis, atradimas, daug suplyšusių batelių. (juokiasi)

E: Šokis, džiaugsmas, improvizacija, draugai, šviesūs žmonės. (šypsosi)

Nuotrauka: Vaiva Gervė Konovalenko

Ką dar norėtumėte pasakyti apie lindyhopą? Gal turite kokių paskutinių minčių, komentarų ar paraginimų žmonėms, kurie nori ir gali šokti, bet galbūt yra per daug užsisklendę savyje ar tiesiog nedrįstantys perlipti per save?

G: Žmonės šokdami dažnai randa antras puses, susituokia, pradeda kurti šeimas. Tai puiki galimybė sutikti naujų žmonių, atsikratyti psichologinio barjero. Lindyhopo bendruomenė padeda tapti atviru, laisvu ir yra draugiška ir tikrai mokanti linksmintis.

E: Tame ir esmė, jog lindyhopas būtent toks ir yra. Tai puikus būdas pakeisti požiūrį į aplinkinius. Tu gali socialuose nebendrauti, tačiau ateisi kartą, kitą, jau, žiūrėk tau vis paprasčiau ir lengviau, tu jautiesi laisviau ir viskas nebe taip baisu. Galų gale, tu bendrauji šokiu, jei ne tikru pokalbiu, tai pokalbiu per šokį.

G: Merginos, nebūkit bjaurios, šypsokitės vaikinams, jiems nedrąsu. Jie dažnai jaučiasi, jog negalės nustebinti ar sužavėti savo šokimu, bet taip tikrai nėra. Jie juk savo improvizacija jums kuria! 

***

Bent jau aš po šio interviu tikrai šypsojausi: grindiniui, medžiams, dangui, netgi lietui ir nepažįstamiems.

Nuoširdus ačiū Gretai ir Edui už jaukiai praleistą penktadienio popietę, kuri nusipiešė visai kitokiom, šviesesnėm spalvom. Ačiū už emocijas, kurios nepaliko visą savaitgalį. Už paskatinimą šokti, perlipti per save, įveikti savo baimes.

Šokit ir toliau, mylėkit tai, ką darot, išlikit tokie savaip keisti ir šviesūs.

Ir nesakysiu jums “Viso!”, sakysiu “Iki!”. :)

, ,
Kamila Jurgutytė

View my other posts