Knygos apžvalga: keista istorija slepia socialines problemas

August 14, 2013
Kategorija: Laisvalaikis | Ką veikti
0 1365 0

Pamaniau, kad lenkų rašytojos Dorotos Maslowskos knyga „Lenkų ir rusų karas po baltai raudona vėliava“ – tai istoriniais, politiniais faktais paremtas tam tikras siužetas, kur aprašyta, kas vyksta tarp Lenkijos ir Rusijos. Tačiau aš visiškai suklydau. Knygos tikslas kitoks, kuris bando apibūdinti socialines problemas jauno žmogaus gyvenime.

Šią knygą netikėtai radau bibliotekos lentynoje ir greitai supratau, kad turiu ją  perskaityti.

Knygos išorė vilioja skaitytoją

Ryškus knygos viršelis atkreipė mano dėmesį. Jo centre yra vaikino nuotrauka, iš kurios supratau, kad tai bus pagrindinis knygos herojus. Vėliau skaitydama visą laiką jį tokį ir išsivaizdavau. Manau, kad toks ir buvo dizainerio sumanymas, padėti visiems skaitytojams pažinti pagrindinį herojų ir mintyse jo atvaizdą kurti kažkiek panašų.

Pagrindinis knygos herojus, kuris matomas ant knygos viršelio, turi savitų išvaizdos bruožų. Gilios, visko mačiusios akys ryžtingai žvelgia tolyn. Vaikinas rimtas, šypsenos veide niekada nėra, ji kažkur paslėpta. Vaikinas plikas, šviesaus gymio, o tai sukuria labiau pašėlusio, blogiuko įspūdį.

www.iknyga.lt

Pagrindinės spalvos ant viršelio – raudona, balta, juoda. Iš karto galima atrast sąsajų su pavadinimu, kurios egzistuoja ir romane. Lenkijos vėliavos spalvos minimos ir romano eigoje, tai yra raudona ir balta: „Jie nori nudažyti saidingą baltai ir raudonai, šnibždu jai į šalį“. (95psl)

Subtili romano kalba gali priblokšti

Grįžusi namo iš karto pradėjau skaityti romaną. Jo kalba kiek neįprasta, joje yra daug bendrinėje lietuvių kalboje nevartotinų žodžių, pavyzdžiui, kramtoškė, tipo, sorry, mentai… Mano manymu, tokia kalba padeda geriau suprasti pagrindinio veikėjo – Andžejaus Robakoskio, romane dažnai vadinamo Stiprusis, gyvenimą.

Tai yra asmuo, kuris gyvena gana „laisvą“ jauno žmogaus gyvenimą, yra ką tik paliktas merginos, vartoja narkotikus, netoleruoja subkultūrų. Vaikiną dažnai apima įtūžis, neviltis dėlto, kas vyksta jo gyvenime. Istorijoje yra daug monologo, kurį savo mintyse išsako pagrindinis veikėjas net ir kalbėdamasis su kitais.

Romano subtilybės

Romane mažai keičiasi erdvės, kuriose būna veikėjai. Veiksmas prasideda užkandinėje, vėliau Stiprusis grįžta į savo butą, tada vėl užkandinė, apsilankymas naujosios draugės Alios namuose, pasiblaškymas po miestą, kalėjimas ir ligoninė. Šių erdvių yra ne daug, todėl jos neužgožia romano veiksmo. Visas dėmesys lieka veikėjams.

Knygoje yra daug išsamaus aprašymo apie tai, ką veikia, jaučia, mąsto veikėjai. Knygos autorė daug dėmesio kreipia į detales, jas aprašinėdama kuo smulkiau. Tas smulkmeniškumas šiame romane man ir padarė didelį įspūdį. Juk tai atskleidžia rašytojos norą bendradarbiauti su skaitytoju, dalintis turimomis intelekto žiniomis, nuoširdumu.

Norėčiau paminėti dar vieną knygos veikėją, tai yra policininkę Masloską. Ją apibūdinti galima kaip ryžtingą, atkaklią, atvirą asmenybę. Nors jos bendravimas su Stipriuoju prasidėjo tik romano pabaigoje, tačiau jis paženklintas svarbiu įvykiu. Dėl jos pagrindinis veikėjas mirė.

Tarp šio romano veikėjų galima atrasti daugumai žmonių būdingų emocijų: laimė, sielvartas, viltis, kančia, nepastovumas, gyvenimo patirties stoka, baimė, meilė… Šios visų potyrių visumos yra labai svarbios. Žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą, labiau suprasti kitus tik tada, kai patiria ir gero, ir blogo. Tokios akimirkos egzistuoja kiekvieno žmogaus gyvenime, todėl knygoje esanti „nestandartiška“ kalba tampa įdomi, kai kam artima ir visiškai suprantama.

Mano nuomone, knyga skirta tiems, kurie nori pabandyti suprasti kitokį žmogaus gyvenimo būdą. Socialinė tema šioje knygoje yra pagrindinė gija, todėl kiekvienas skaitytojas norėdamas suprasti, ką išgyvena žemesnio socialinio sluoksnio žmonės, turi ją perskaityti.

Agnė Sinkevičiūtė

,