Kepyklėlės kviečia užsukti ir pasilikti… amžinai

October 11, 2013
Kategorija: Laisvalaikis | Ką veikti
0 1462 0

Kavos aromatas, knygų lentynos, šviežių kepinių kvapas, pokalbių nuotrupos, žmonių klegesys… Kepyklėlės. Tai yra jaukumos viršūnė mieste. Miestas PRIVALO turėti tokių vietų, kuriose žmonės jaučiasi šiltai, maloniai ir jaukiai.

Juk taip gera einant Laisvės alėja pasukti galvą ir matyti šiltai įsitaisiusius ant kėdžių ar sofų žmones, gurkšnojančius rytinę kavą, besikraunančius energijos artėjančiai dienai. Dar kitas, bet ne ką blogesnis, jausmas apima, kai jau sutemus vis dar gali matyti žmones varstant kepyklėlės duris. Vis eina, ir eina, ir eina…

Ir visgi, manau, kepyklėlės turi kažką tokio, kas žodžiais nelabai nupasakojama. Tai sudėta į arbatos puodelį, šviežiai iškeptą bandelę ar ką tik iš krosnies išimtą pyragą, kurį tuoj tuoj neši paragauti močiutei. Tai gali išskaityti tykiai sėdinčių žmonių akyse, kurios žiūri pro langą į judantį, po truputį šąlantį miestą. Tai atsispindi ir draugų kompanijos juoke, kuris netyla jau pusvalandį ir kurį girdi visi ten sėdintys, nes vieta maža ir viskas ranka pasiekiama.

Ir taip gera, net ir pabėgus iš didmiesčio, vaikštant savo gimto miesto gatvėmis prieš akis išvysti tą jaukumos būveinę. Ją. Prezo kepyklėlę. Tokią kvepiančią ir kviečiančią užeiti. Dar ir dar kartą. Staliukai nusėsti lankytojų: ir mažų, ką tik po pamokų, su kuprinėmis, didesnėmis už juos pačius, ir jau penktą dešimtį peržengusiųjų, kurie, smalsumo vedami, pravėrė duris ir su šypsena sveikina darbuotojas. Ir nesvarbu, jog cukrus baigiasi, yra kitų staliukų, kurie dar jo turi. Nesvarbu, kad esi nusikalęs nuo kojų po visos dienos vaikščiojimo, kepyklėlėj skubėti nereikia – ten tiesiog reikia atsisėsti ir mėgautis šiluma, vienatve, draugija, nepažįstamų žvilgsniais, juoku. Bet kuo.

Tikiu, kad pabuvęs joje, žmogus jaučiasi kitaip, gerąja prasme. Gali matyti jo platesnę šypseną, įraudusius skruostus, spartesnį žingsnį, žvitresnes akis. Tikiu, kad kepyklėlė yra tarsi maža karalystė tiems, kuriems reikia šiek tiek daugiau jaukumo jų gyvenime, šiek tiek daugiau nei jie turi tuo momentu.

Juk kiekvienas turim tą kampelį, į kurį kaskart grįžtam su šypsena veide, nes, jauti, jog tai tavo vieta – mylimiausia ir jaukiausia.

Man vaisinės arbatos ir bandelę su džemu. Skanaus.

, , , ,
Kamila Jurgutytė

View my other posts