Asmenybės: Aleksandras, kuris tikrai buvo didis

Asmenybės: Aleksandras, kuris tikrai buvo didis

Aleksandras Makedonietis, arba, dar kitaip vadinamas Aleksandru Didžiuoju (beje, žinant jo karo žygius, visai pagrįstai) nuo mažens mamos buvo įtikinėjamas, esąs Dzeuso sūnus, t. y. pusiau dievas. Tad nieko keista, kad berniukas jau nuo vaikystės jautėsi ypatingas ir turėjo, švelniai tariant, nemažą ego bei ambicijų rinkinėlį.

Trumpi faktai:

  • Aleksandras gimė 356 metais prieš Kristų, Makedonijoje.
  • Tuometė Makedonija, Aleksandro dėka tapo pirmąja pasaulio supergalybe.
  • Didžiąją dalį teritorijų užėmė ne tik puikia karo strategija, tačiau taikydamas psicholiginius metodus, kas tuo metu buvo neįprasta.
  • Kita vertus, kada reikėdavo žudyti priešus ir jėga paimti savo varžovus – tai Aleksandrui irgi nebuvo didelė problema.

Jaunystė

Motina Aleksandrui turėjo milžiniškos įtakos, tačiau jo tėvas buvo dar kietesnis – Makedonijos Karalius Filipas II, kuris skynė vieną pergalę po kitos įvairiuose mūšiuose. Ne gana to, jis dar ir nekvailas buvo – savo vaikui mokyti paskyrė ne ką kitą, o patį Aristotelį (taip taip, tą patį garsųjį Aristotelį). Kai vaikui tebuvo vos dešimt metų, tėvas šiam paskyrė pirmąją užduotį – prisijaukinti vieną labiausiai pasiutusių savo karo žirgų. Aleksandras susitvarkė su šiuo iššūkiu ir savo naująjį žirgą pavadino Bucefalu. Tas pats žirgas vėliau lydėjo Aleksandrą iki pat Indijos. Mirusio žirgo vardu – Bucefalija, Makedonietis pavadino miestą.

alxhed1

Pirmieji karai

Sulaukęs šešiolikos metų vaikis jau vadovavo Makedonijos armijoms ir tai darė sėkmingai. Ir drąsiai – kiekviename mūšyje jis kovėsi pirmose eilėse, tam, kad parodytų savo kariams, kaip tinkamai tai daryti. Laikui bėgant, Aleksandras užsitarnavo vieno geriausių visų laikų karių etiketę, tačiau jo tėvui nutarus vesti dar kartą, jam atsirado dėl ko nerimauti: Aleksandro motina nebuvo makedonietė, tad naujos Filipo II žmonos palikuoniai turėjo didesnę teisę į sostą.

Valdymas

Sunku pasakyti, kas užsakė žmogžudystę, tačiau Makedonijos Karalius buvo nužudytas per savo dukters vestuves, kai Aleksandrui buvo dvidešimt metų. Tai buvo jo šansas, kuriuo jis ir pasinaudojo – jo vadovaujama armija netrukus paskelbė Aleksandrą nauju karaliumi, o pasirūpinęs, kad jam nepaklusę konkurentai nutiltų amžiams, naujasis valdovas sklandžiai pradėjo savo valdymo erą.

Imperija

Graikų imperija krito greitai – Atėnai pasidavė. Tėbai nutarė imtis kitos taktikos ir skaudžiai suklydo. Aleksandras Makedonietis sudegino Tėbus iki pat pamatų su visais miesto gyventojais, o tokios baigties išsigandę kaimynai nė negalvojo priešintis. Tapęs regiono valdovu, Aleksandras Makedonietis savo alkį galėjo numalšinti tik vienu būdu – imtis Persų Imperijos.

Persų Imperija buvo itin galinga, tačiau jos didžiausia stiprybė buvo jūroje, tad Aleksandaras nusprendė imtis senos geros taktikos – daryti tai, kas neparanku varžovui. Su savo armija jis pradėjo siaubti Azijos miestus, kol pasiekė Gordijaus miestą, kuriame rado Gordijaus mazgą – tai mazgas, kurio niekas negalėjo išnarplioti, o pasak legendos, kam tai pavyks padaryti, tas bus paskelbtas Azijos Karaliumi. Aleksandras buvo itin suktas (gal prie viso to prisidėjo ir Aristotelio pamokos, nemanote?) ir paprasčiausiai kardu perkirto tą velnio neštą ir pamestą mazgą. Tai buvo ženklas, kad Persams tikrai yra ko bijoti. Makedonietis su savo kariais užėmė Egiptą, Siriją, Babiloną ir galiausiai Persepolį – Persijos sostinę.Taip Makedoniečio imperija tapo didžiausia pasaulyje. Dabar jis drąsiai save galėjo vadinti Aleksandru Didžiuoju.

alexander_the_great_by_tamarie-d57sirl

Bet ar jam to pakako? Žinoma, ne. Tolimesnis taikinys – Indija. Prireikė gana daug jėgų, kol Indija buvo paimta – o Aleksandras itin žavėjosi įspūdinga indų drąsa, kuria nepasižymėjo persų kariai. Indija turėjo pripažinti jo valdžią, o mainais už lojalumą jos valdovams suteikė galimybę valdyti tam tikras provincijas.

Visi patenkinti? Tik ne Aleksandras, kuris pradėjo planuoti naujus žygius. Šį kartą į Arabiją. Deja, būdamas 32 metų ėmė ir numirė. 32 metų? Taip, tokią imperiją jis valdė būdamas toks jaunas ir, ko gero, daugeliui iš mūsų natūraliai kyla klausimas „o ką aš nuveikiau per savo gyvenimą?“, kita vertus, lygintis su šiuo valdovu, švelniai tariant, drąsu. Didysis Aleksandras mirė nuo apsinuodijimo arba, spėjama, nuo daugybės susirgimų, kaip kad pvz., maliarijos, vidurių šiltinės ir kitų „slogavimų“.

Legenda pasakoja, kad Aleksandras prieš mirtį pasikvietė savo bendražygius ir davė jiems tris paskutinius nurodymus: 1) prie karsto sustatyti pačius geriausius gydytojus. 2) visus jo turtus sustatyti kelyje link kapo 3) paguldyti į karsta su atviromis rankomis. Taigi iš paskutinių norų, galima spręsti apie ypatingą Aleksandro išmintį – jis norėjo parodyti gydytojams, kad net ir jie negali įveikti mirties, kad visi daiktai, kuriuos įgyjame gyvendami, lieka čia, o išskleistos rankos simbolizuoja tai, kad ateiname ir išeiname iš šio pasaulio, neturėdami nieko.

, , ,