Tarp gyvenimo ir mirties

January 20, 2014
Kategorija: Knygos
0 2108 0
Tarp gyvenimo ir mirties

Seksas, narkotikai ir rokenrolas – laisvės šūkis, tapęs roko muzikos žvaigždžių gyvenimui nusakyti puikiai tinkantis trijų žodžių derinys. Tiesa, tarp gyvųjų jau nėra daugelio tokio šlovingo kelio pasirinkusių žvaigdžių, yra ir sugebėjusių laiku atsitraukti („Guns N’ Roses“ gitaristas Slash‘as sugebėjo išgyventi, nepaisant gydytojų diagnozės). Daugeliui tai tapo vertinga pamoka apie piktnaudžiavimą laisva meile, narkotikais, tačiau didmiesčiuose plinta nauja šūkio atmaina: meilė, seksas ir narkotikai (angliškai dar taip koduojamas itin stiprias haliucinacijas sukeliančio LSD pavadinimas). Atrodo, narkotikai nėra taip jau blogai jei yra tokia gausybė juos vartojančių: dažname paauglių rate galima išgirsti linksmų istorijų apie narkotikų vartojusio patirtį (vaikinas, manęs, kad yra apelsinas, kurio žievelę kėsinasi nulupti draugai, hipių laikų mergina prižiūrimą kūdikį įkišusi į orkaitę vietoj kalakuto ir t. t.).

Tačiau visa tai tik gražus fasadas, slepiantis gilią duobę, pilną skausmo, paniekos ir priklausomybės. Jei dar atrodo, kad tai ne mūsų problema, čia užsienio išdaigos, tuomet prieš pradedant skaityti šią recenziją patartina perskaityti Vaidos Blažytės knygą „Geltona pieva“. Rožiniai akiniai nukris ir bus lengviau suvokti tikrąjį narkomanijos problemos mastą, tačiau tolimesnės aptariamos knygos jus šokiruos dar labiau. Niekas taip gerai nepatvirtins prevencijose prieš narkotikus skelbiamų faktų (o jais besiremiančių yra daugelis rašytojų, niekada nemačiusių žiebtuvėliu ant arbatinio šaukštelio kaitinamo heroino ir nuo laukimo pasruvusių akių) kaip pačio narkotikus vartojusio žmogaus atviras pasakojimas.

Pirmoji šioje recenzijoje aptariama knyga yra neįtikėtinai smulki biografija. Žinoma, dabar skaitytojai sutrinka, kur yra tas atviras pasakojimas jei tai ne paties narkomano išpažintis popieriaus lape. Tačiau kitaip ir būti negali – „Nirvanos“ lyderis Kurtas Cobainas iš gyvenimo pasitraukė 1994 metų balandžio mėnesį, palikdamas milžinišką indėlį į muzikos pasaulį, bet ne tiesą apie savo išgyvenimus. Užtat vėliau buvo bandoma suvokti, kas įžymybę privedė prie mirties, tačiau neabejotinai muzikos žurnalisto Charleso Crosso darbas vertas didžiausių liaupsių. Lietuvių kalba leidyklos „Versus Aureus“ išleista Kurto Cobaino biografija pavadinimu „Sunkiau nei dangus“ laikoma pačia išsamiausia (yra atskiras skyrelis apie būsimos žvaigždės kūdikystę ir netgi pirmuosius Kurto Cobaino ištartus žodžius) ir atviriausia knyga apie muzikantą. Jos rašytojas rėmėsi daugiau nei ketverių metų tyrimais, daugybe interviu, šeimos nuotraukomis ir paties Kurto Cobaino dienoraščiais. Ši knyga yra naujas žinių šaltinis kiekvienam besidominčiam muzika: smulkiai aprašytas kelias nuo pirmojo „Nirvanos“ pasirodymo penkiolikos žmonių auditorijai iki milžiniškos šlovės įvairiuose festivaliuose, turuose ir už Amerikos ribų. Taip pat atskleidžiamos hitais tapusių dainų atsiradimo istorijos (paaiškinama apie ką tokio Kurtui Cobainui brangaus kalbama vienoje niūriausių dainų – „Heart-shaped box“). Tačiau, nepaisant daugybės muzikinių faktų, knyga patinka ir tiems skaitytojams, kuriuos žavi žmogaus lemties dramatizmas, psichologinės būsenos analizė (juk recenzijos pradžia žada narkotikais paženklintų žmonių istoriją). Ant Kurto Cobaino kambario sienos parašytas eilėraštis yra raktas į tolimesnius ieškojimus – „Nekenčiu mamos, nekenčiu tėčio“. Būtent šie žodžiai ženklina psichologinę prarają dėl tėvų skyrybų ir tragiškos aplinkos gimtajame miestelyje. Dažna paguoda nuo visko tampa alkoholis, narkotikai, kurie padeda atsiplėšti nuo realybės. Taip sunaikinamas ir muzikanto asmeninis gyvenimas, ir mažai kam žinomas dailininko talentas. Tačiau visos kitos detalės paliekamos pačiam knygos skaitytojui – sudėliosite skaudžią vieno asmens istoriją ar bent įgysite neblogą išprusimą muzikos istorijoje.

O dabar kita medalio pusė. Ką daryti jei nesi turtinga roko žvaigždė, laisvai meilė liejasi toli gražu ne su tavęs trokštančiomis gerbėjomis ir visuomenė nemato tavo talentingosios asmenybės pusės? Atsakymas leidyklos „Gimtasis žodis“ išleistoje Marko Johnsono knygoje „Apkvaitę“. Knygoje rašytojas pasakoja savo gyvenimo istoriją apie tai, kaip atsisakė gyvenimo gatvėje ir sugebėjo išlipti iš narkotikų bei alkoholio liūno. Kuo šios knygos herojus panašus į Kurtą Cobainą? Markas užaugo panašioje smurtaujančioje šeimoje: tėvas, atrodęs tarsi vaikystės herojus, nevengdavo mušti vaikų bei žmonos kairės rankos kumščiu, nors ant jo esanti tatuiruotė bylojo apie meilę. Mama, patekusi į Jehovos liudytojų rankas, bandė nusižudyti, tačiau nešdrįso skirtis su vyru. Markas taip pat turi talentą piešti, fotografuoti, kaip ir Kurtui Cobainui jam itin svarbi muzika (vėliau stulbinamai panaši patirtis kartojasi gydantis reabilitacijos ligoninėse). Tačiau, priešingai nei dauguma roko žvaigždžių, autobiografinio romano „Apkvaitę“ herojui teko pabuvoti ir kalėjime, ir Londono gatvėse, ir Amerikoje pažeminant savo likusį orumą bei sutinkant dėl narkotikų būti išnaudojamam kito vyro. Kurtui Cobainui už viską svarbiau buvo žmonos ir dukrelės meilė, o Markui meilę keitė heroinas, lytinius santykius – prostitutės duota dozė. Toks atvirumas šokiruoja, tačiau tokie žmonės yra nemaža visuomenės dalis, kuriai neskiriamas pakankamas dėmesys ir bandymas padėti. Marko Johnsono pavyzdys įrodo, kad ne tik išgyventi, bet ir grįžti į normalų gyvenimą yra įmanoma. Šiuo metu jis yra įkūręs medžių priežiūros firmą, kurioje dirba sveikstantys narkomanai, buvę kaliniai. Dėl savo veiklos Markas yra sulaukęs daugybės apdovanojimų. Jeigu skaitytojas nebuvo abejingas Kurto Cobaino biografijoje atrastiems muzikos istorijos faktams, ši knyga taip pat patiks. Apie visą vakarėlių kultūrą, masinius festivalius Markas žino kur kas daugiau nei teoretikai, nes kur narkotikai, ten linksmybės iki paryčių, ir jis jų nepraleido. Tai knyga tiems, kurie nori sužinoti daugiau nei pasakoja gatvės juokeliai, tiems, kurie mano, kad viskas prasideda ne nuo lengvo alkoholio ar pirmo „žolės“ dūmo…

Akvilė Martinkutė

, , , , , , , ,