Romain Gary „Gyvenimas dar prieš akis“

January 27, 2014
Kategorija: Knygos
0 3206 1
Romain Gary „Gyvenimas dar prieš akis“

 „…Pas žmones patys jauniausi miršta šunys. Jau dvylikos metų jais nebegalima pasitikėti, ir juos reikia atnaujinti. Kitą kartą, kai turėsiu šunį, pasiimsiu jį tiesiai iš lopšio, – taip turėsiu daug laiko, kol jo neteksiu. Vien tik klounai nesuka sau galvos dėl gyvenimo ir mirties, mat jie atėjo į pasaulį nešeimyniniu keliu. Jie buvo išrasti apeinant gamtos įstatymus ir niekada nemiršta, nes tai būtų nejuokinga. Aš galiu pasikviesti juos, kada tik noriu. Aš galiu bet ką pasikviesti, jeigu noriu: King Kongą arba Frankenšteiną ir rožinių sužeistų paukščių pulkus, bet tik ne savo mamą, nes čia man pritrūksta vaizduotės.“(Citata iš knygos)

Tai ištrauka iš prancūzų rašytojo Romain Gary (arba kitaip dar vadinamo Émile Ajar) romano „Gyvenimas dar prieš akis“. Romane atskleidžiamos skurdžiausio gyventojų sluoksnio kasdienybės peripetijos, jų varganas gyvenimas ir buitis. Veiksmas vyksta Paryžiaus imigrantų kvartale, kuriame herojai yra atsikėlę iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Romanas liečia prostitucijos temą. Veikėjai piešiami tikroviškomis, kartais šokiruojančiomis spalvomis. Kūrinyje galima įžvelgti grotesko atspalvių, ypač tai ryšku veikėjų aprašymuose.

Pagrindinis romano veikėjas – tai berniukas Muchamedas (Momo), gyvenantis ponios Rozos namuose, kuriuose glaudžiasi pamesti ir niekam nereikalingi, gatvėje uždarbiaujančių moterų vaikai.

Žavi kūrinio stilius. Visas pasakojimas – tai berniuko istorija jo paties akimis. Siužetas persmelktas vaikiško naivumo, paprastumo, neslepiamo atviro, dažnai gašlaus humoro, kuris verčia iš nuostabos plėsti akis ar tiesiog nusijuokti. Nepaliauja stebinti vaiko įžvalgos, nevaikiška sąmonė, kuri viso kūrinio metu tęsiasi nenutrūkstamu kalbėjimu, vilties užuomazgomis ir meile gyvenimui.

Taip pat romanas žavi savo kontrastingumu. Pagrindinis veikėjas – vaikas, augantis niūrioje aplinkoje, išgyvenantis sunkią vaikystę be tėvų šilumos ir meilės, bet kartu matantis pasaulį ir šviesiomis spalvomis, pažįstantis ir sutinkantis įdomių ir akį traukiančių žmonių, kurie jo gyvenimą paverčia į daug spalvingesnį. Jis meilę patiria iš žmonių, kurie niekaip nėra su juo susiję kraujo ryšiu. Gyvendamas ponios Rozos namuose, Muchamedas labai prisiriša prie kitų namo gyventojų, semiasi iš jų patirties, daug sužino apie istoriją, literatūrą, patį gyvenimą. Negąsdina jo senatvė ar neįprastas gyvenimo būdas – berniuko akims tai priimtina ir pakeliama, jis matęs ir patyręs daug, nors yra sulaukęs tik dešimties metų.

Berniuką globojanti ponia Roza – sena, sukriošusi žydė, kažkada buvusi populiari gatvės mergina, kurią pažinojo visas kvartalas. Tačiau atėjus senatvei, ji apsiėmė prižiūrėti našlaičius vaikus, kurie yra palikti likimo valiai. Ji gali pasirodyti šiurkšti, nepalenkiama, turinti tvirtą charakterį, tačiau iš tiesų ponia Roza atsiskleidžia kaip jautrios širdies, mylinti ir nuoširdžiai besirūpinanti moteris, bandanti padėti bent keliems į šį pasaulį atėjusiems vaikams.

Šių dviejų personažų santykiai ir yra esminis romano aspektas. Ponios Rozos senatvė ir artėjanti mirtis suartina juos, yra aiškiai jaučiamas abiejų žmonių prisirišimas, pagalba vienas kitam. Atsiskleidžia berniuko dėkingumas už viską, ką dėl jo yra padariusi geroji moteris; Momo yra dėkingas jai už tai, jog kentė įvairias išdaigas ir svarbiausia, jog išaugino berniuką ir neišmetė į gatvę.

Kūrinyje didelį vaidmenį atlieka berniuko įsivaizduojamas pasaulis. Kaip ir būdinga vaikams, jis pasižymi be galo lakia vaizduote, kurios nebijo išsakyti ir aplinkiniams. Jis netgi yra įtariamas sergantis psichine liga, kuri gali būti paveldėta. Gyvendamas baisioje kasdienybėje, berniukas tikisi savo vaizduote ją padaryti geresnę: eina į miestą stebėti cirko pasirodymo, susipažįsta su žmonėmis, kuriuos bando matyti savo ateityje, regėti juos geresnėje šviesoje nei dabartinis jo gyvenimas… Šie žmonės ir vietos berniukui teikia vilties, jog jo ateitis gali pasikeisti ir jis pagaliau galės būti laimingas.

Romanas „Gyvenimas dar prieš akis“ atveria šokiruojantį skurdžiojo rajono gyvenimą, religijų ir kultūrų skirtumus; atsiveria pasaulis, kuriame veikėjų kasdienybė nenuklota gėlių žiedlapiais, kurioje spalvų daugiau tamsių nei šviesių. Šiame pasaulyje svarbiausias tikslas – išgyventi bet kokiomis priemonėmis.

Romanas priverčia susimąstyti apie gyvenimo vertybes, žmones, kurių neįvertiname arba įvertiname per mažai; apie tai, kaip svarbu patirti vaikystės džiaugsmą ir artimųjų meilę; apie tai, kaip svarbu nenusisukti nuo senų žmonių, o kaip tik į juos sutelkti didžiulį dėmesį ir nepaleisti iki paskutinės akimirkos.

Pats knygos pavadinimas jau yra nuoroda į tai, jog dar viskas mums prieš akis, gyvenimas ilgas ir, greičiausiai, nelengvas. Jame bus visko – dar daugiau džiaugsmų, dar daugiau skausmo ir nusivylimų, nuopuolių ir pakilimų. Viskas laukia ateityje, o ją vargu ar galima nuspėti. Kiek dar daug patirsim ir pamatysim… Telieka laukti ir tikėtis.

Knyga „Gyvenimas dar prieš akis“ skirta tiems, kurie yra pamiršę vieną ar kitą vaikystės prisiminimą. Knyga tiems, kurie tiki stebuklais ir vaikišku protu, mėgsta lengvą ironiją ir humorą, nėra abejingi jautriai sielai, o galbūt ir patys tokios sielos dalelę savyje nešiojasi. Galiausiai, romanas skirtas tiems, kurie yra pamiršę, jog, kaip pagrindinis veikėjas knygos pabaigoje sako, „mylėti reikia“.

Kamila Jurgutytė

, , , , ,