Jostein Gaarder „Cirko direktoriaus duktė“

January 7, 2014
Kategorija: Knygos
0 992 0
Jostein Gaarder „Cirko direktoriaus duktė“

Jostein Gaarder – norvegų rašytojas. Tėvų profesijos lėmė rašytojo išsilavinimą ir kūrybą. Jo tėvas buvo mokyklos direktorius, o mama – mokytoja ir knygų vaikams rašytoja. Šis rašytojas dar liaupsinamas už knygą „Sofijos pasaulis“. Na, o romanas, kuris prikaustė mano dėmesį – „Cirko direktoriaus duktė“. Knyga, kuri savyje slepia įdomų ir nenuspėjamą siužetą. Šiame laikmetyje, kuriame mes gyvename, žmonės knygas į rankas paima itin retai. Todėl sudominti skaityti būtent vienokią ar kitokią knygą yra tikrai nelengva. Šią knygą patarčiau perskaityti tuomet, kai norisi pailsėti nuo kasdienių darbų ar tiesiog atsipalaiduoti su puodeliu arbatos ir visiškai neįpareigojančia knyga, kuri skaitymą pavers tikru malonumu.

Pradėjus skaityti knygą, puslapiai tiesiog plaukia ir įtraukia skaitytoją į pasakojimą. Pagrindinis veikėjas Peteris. Jis jau nuo mažens turi nepaprastą vaizduotę, kurios vingiai jį nešioja po įvairiausias istorijas. Viena iš jo istorijų įrėminta knygos viršelyje. Šachmatų lenta, kurioje jis apgyvendina dar vienos, savo istorijos veikėjus. Peteris užauga su mama ir mato jos išdavystę tėčiui, vėliau išgyvena mamos mirtį. Jis pradeda gyventi vienas jau nuo 18 metų. Susitikinėja su merginomis ir gyvena be įsipareigojimų. Tuomet į jo gyvenimą, kaip audra atkeliauja Marija. Ši mergina buvo kitokia nei visos kitos, su kuriomis jis susitikdavo. Jis norėjo matyti ją ne vieną ir ne du kartus. Peteriui patiko kalbėti su Marija. Ji klausydavo jo istorijų susidomėjusi ir žavėdavosi juo kaip vyru. Jie susitaria, kad Marija pagimdys jo vaiką, tačiau augins jį viena. Peteris nuo mažens mėgo gyventi kitaip nei kiti vaikai toks gyvenimo būdas sekė jį ir suaugus. Mažas jis užsidirbdavo pinigus darydamas namų darbus klasiokams. Jis visada užrašydavo savo istorijas užrašuose ir jas kaupdavo. Istorijos vėliau jam padėjo uždirbti didelius pinigus. Jis savo pasakojimų siužetus parduodavo rašytojamas, kurie troško šlovės ir pripažinimo. Keista, bet pats Peteris nepanoro kurti savo vardu. Jis papraščiausiai nenorėjo būti rašytoju, jam nereikėjo šlovės. Jis norėjo paprastesnio gyvenimo. Būti rašytoju? Peteriui tai neatrodė šlovė.

Rašytojų – daug, o jis nenori būti dauguma. Istorijų kūrimas ir pasakojimas jam buvo kasdienybė, o kaikuriems rašytojams sukurti gerą ir pelningą pasakojimą buvo tikras vargas, už juos tai padaro Peteris, o jie mėgaujasi šlove ir įvertinimais be didelio vargo ir pastangų. Peteriui pakakanka gero užmokesčio mainais į savo idėjas.

Kodėl cirko direktoriaus dukra? Peteris savo dukrą matė tik vieną kartą, kuomet ji buvo dar visai maža. Jis jai papasakojo istoriją apie pasimetusią cirko direktoriaus dukrą. Taigi knygos pavadinimas paremtas šio pasakojimo siužetu. Skaitant knygą, gali kilti daug interpretacijų tarp Peterio pasakojamų istorijų ir pačio romano siužeto. Ši knyga tarsi istorija sudaryta iš dar keletos istorijų, tarp kurių galima rasti nemažai ryšių. Knygos pabaigoje skaitytojo laukia akivaizdi kulminacija, kuri išties priverčia sulaikyti kvėpavimą. Ši kulminacija kai kuriuos nustebins, o kai kuriuos net gali sukrėsti. Visiškai netikėta ir ryški knygos atomazga, kūrinį paverčia dar labiau įsimenančiu. Daugumai knygų trūksta netikėtos, stipriai sukrečiančios kūrinio pabaigos. Na, o šio romano knygos, kulminacija išties stipri ir prikaustanti. Galite pagalvoti, kad toks pagrindinio veikėjo gyvenimas – naivus, o taip pat ir knyga persmelkta naivumo. Drįsčiau sakyti, kad tai tiesiog kitaip į gyvenimą žiūrinčio žmogaus rutina ir jo gyvenimo vingiai. Peteris neeilinė asmenybė, turinti talentą fantazuoti ir taip kurti istorijas. Taigi ir jo paties požiūris į gyvenimą pateiktas kitaip nei paprastų žmonių.

Jei norite pasakojimo, kuris nereikalautų daug pastangų skaitant, o siužetas būtų orginalus ir prikaustantis, jums į kompaniją puikiai tiks Jostein Gaarder romanas „Cirko direktoriaus duktė“. Tik keletas popiečių ir vakarų kartu su šia knyga ir patys galėsite įvertinti kūrinio orginalumą ir savitumą.

Giedrė Petraitytė

, , , , , ,