Ar pinigai neša laimę?

August 20, 2013
Kategorija: Kita
0 792 0
Ar pinigai neša laimę?
Kur slypi raktas į laimę?

Kur slypi raktas į laimę?

Mokesčiai už šildymą, vandenį, dujas, nuomą ar remontą nuosavame name… Maistas ir kitos išlaidos. Žinoma, turtuoliai irgi verkia, tačiau veikiausiai ne dėl pragyvenimo kaštų ar gyvenimo mažyčiame bute.

Važiuojant gatve už akių vis užkliūva užrašai, rėkiantys „Pigūs rūbai“ ar „Akcija!“, „Išpardavimas“. Nesvarbu, geriau, kokybiškiau, visko viršuje – kaina. Kuo pigiau, tuo geriau. Iš dalies keista, kaip žmonės kreivai nežiūri į piguma besipuikuojančius prekybininkus. Geras produktas turi atitinkamą kainą. Taip jau yra. Jei kažkaip ir pavyksta sudaryti sandorį, kai už kokybišką ir naudingą sumoki mažai, nejaugi tai neprimena vagystės? Kiekvienas nori, kad už jo sąžiningą darbą būtų atlyginta. Į produktą investuojamas laikas, pastangos, medžiagos. Renkantis pigumą arba šaipaisi iš gamintojo, mesdamas jam grašius, arba apsigauni save – daiktas nekokybiškas.

Tad turėdamas pinigų gali investuoti į kokybę ir nejausti nepatogumų, sukeltų pigesnių atmainų. Nevarva stogas, šaldytuvas šaldo, laiptai negirgžda, rūbų sintetika neerzina odos, laikrodis stabiliai tiksi, automobilis tvarkingai rieda, nestreikuodamas ir nestovėdamas kelkraštyje. Gali įsigyti ar išsinuomoti jaukesnį būstą, rinktis sveikesnį maistą, leisti sau patogiai pakeliauti ar įvairiau papramogauti. Gali būti nevaržomas į rėmus spraudžiančio biudžeto. Būti laisvas. Būti laimingas?

Iš dalies. Su pinigais ateina ir atsakomybė. Spaudimas, stresas, stengiantis verslą ar užsiėmimą išlaikyti ar tobulinti, nenusileidžiant ir klientų neperleidžiant konkurentams. Laikas nesustodamas lekia, vis mažiau jo lieka sau, draugams. O ir šie gali nutolti ne vien dė retų susitikimų. Nors Lietuvoje socialinės klasės nėra plačiai diskutuojamos, didesnės pajamos kartais pakeičia tų, su kuriais bendrauji požiūrį. Vis dėlto, griauni pigumo altorių, išeini iš užkeikto pigaus gyvenimo rato.

Piguma laimės neatneša. Bet ne čia reikėtų kreipti dėmesį. Kad ir kokie daiktus mylintys ir gėrį tik nusipirkti galintys būtume, kažkur giliai šiuolaikinio žmogaus širdyje dar turėtų būti išlikęs tylus balsas, su šypsena, kurią gali tik išgirsti, sakantis, kad ne tai yra laimė. Ji kainos neturi. Na, bent ne piniginės.

, ,