Kai Joseph Gordon-Levitt susuka galvą

October 8, 2013
Kategorija: Asmenybės | Garsios asmenybės, Kinas | Kino filmai
0 1170 0
Kai Joseph Gordon-Levitt susuka galvą

Kai netikėtai draugė pabėga iš chat’o  ir nusprendžia, kad geriau eitų į kiną su vaikinu, nei sėdėtų ir kalbėtų apie kažką ir tuo pačiu apie nieką, pasijunti nekaip. Bet kai pasako, kad filmas su jos mėgstamiausiu aktoriumi, tada pasidaro įdomiau. Kai esi kinomanė, įdomu yra visuomet. Tuomet jos klausi: Kas jis? Sako: Joseph Gordon-Levitt. Na, tada visas nejaukumas ir nemalonumas dingsta, tu jai atleidi, dar pagiri už puikų skonį ir mintyse jau planuoji susitikimą, kuomet galėtumėt prie kavos/arbatos puodelio jį (filmą, o gal tik pagrindinį aktorių) aptarti; nes visiškai supranti tokį jos norą. Pati supranti, kad nori pamatyti tą filmą. Todėl, eik, palik mane ir mėgaukis vakaru, drauge.

 

pinterest.com

pinterest.com

Ir nesvarbu, jog filmas, metus akį į pavadinimą (Donžuanas, angl. Don Jon), gali pasirodyti nieko gero nežadantis. Nesvarbu, kad perskaičius aprašymą, supranti, kad tai greičiausiai dar viena eilinė, pigi Holivudo prekė, kurių ten apstu. Ir net nesvarbu, kad tu jo dar nematęs gali prisigalvoti būtų ir nebūtų dalykų; susidaryti nuomonę reikia ir net būtina.

Ir, atvirai pasakius, visi laimi. Negaliu sakyti kažko labai aiškaus apie šį filmą, nes dar pati nesu jo mačiusi (atsidūsta ir užsisvajojusi žiūri į tolį, gaili savęs ir keikia kino industriją, nes kino bilietai – prabangus dalykas). Tačiau vieną galiu pasakyti – filmas patiks ir jiems ir joms. Jiems dėl Scarlett Johansson ilgų šviesių kasų (be abejo, dar kai ko daugiau), o joms – jau minėjau… Trys žodžiai, kuriuos reikia žinoti - Joseph Gordon-Levitt.

Jis ne tik pagrindinis veikėjas, bet dar ir pirmą kartą bandantis režisieriaus kėdę. Mat filmas – jo režisuotas produktas. Todėl, manau, šį filmą būtina pamatyti ne tik dėl gražių veidelių, ryškių spalvų, bet ir dėl paties filmo kokybės – Gordon-Levitt darbo. Taip pat filmas nevengia tabu temų, todėl iš dalies galima pamėginti išmatuoti savo konservatyvizmo lygį. Ar mes vis dar suvaržyta tauta, bijanti kalbėti drąsiai, užtikrintai, be jokių užuolankų, o gal visgi esame tikrai ta nekaip pagarsėjusi susiraukėlių ir dažniausiai viskuo nepatenkintų niurzgų tauta?

Jei šis filmas ir neatsakys į šiuos klausimus, visgi laikas nebus praleistas veltui. Filmai tam ir skirti, ir geri, ir blogi – pabėgti, atitrūkti, išplaukti, susivokti, pasijuokti, paverkti, pabambėti. Linkiu viso to ir dar daugiau. Jei ne su šiuo tai su kokiu kitu filmu. Cheers.

, , , , ,
Kamila Jurgutytė

View my other posts