Trys Baltijos šalys – trys skirtingos kalbos

May 6, 2014
Kategorija: Įdomūs faktai
0 2600 0
Trys Baltijos šalys – trys skirtingos kalbos

Daugelis užsieniečių vis dar laiko Estiją, Latviją ir Lietuvą viena teritorija. Taip yra todėl, kad visos trys valstybės yra nedidelės ir sudaro vieną bendrą Baltijos regioną. Jei pasidomėsite jų kultūriniais ar politiniais aspektais, didelių skirtumų gal ir neatrasite, tačiau vien išgirdus kalbą, atsiveria pagrindiniai kalbiniai ir tarmių skirtumai. Taip yra todėl, kad bėgant laikui kalba nuolat kito, o kiekviena valstybė yra labai individuali. Kad būtų aiškiau peržvelkime Baltijos šalių kalbų aspektus:

Estų kalba, skirtingai nuo kitų nepriklauso baltų kalbų grupei. Ji priklauso finougrų kalbų šeimai ir ja kalba 1 milijonas žmonių. Ši kalba naudoja lotynišką abėcėlę kartu su keliomis papildomomis raidėmis. Estų kalba turi labai stiprią žodinę tradiciją (išlaikomas folkloro autentiškumas). Pirma kartą ji paskelbta 16 amžiaus pradžioje kaip atsakas į reformaciją. 19 amžiuje kalba turėjo geriausias raštingumo normas Europoje. Ji yra stiprus nacionalinio identiteto elementas. Kalba sulaukia dėmesio dėl savo muzikalumo, kuris yra labai malonus ausiai. Estija yra labai artima su Suomija – šios dvi šalys gali be sunkumų susikalbėti.

Apie estų kalbos vertimą daugiau sužinoti galite AJprojects.lt svetainėje.

Latvių kalba šneka maždaug 1,7 milijonas žmonių, daugiausia Latvijoje. Ši kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Iš šios grupės, b e latvių, dar liko lietuvių kalba. Latvių kalba remiasi keturiomis baltų gentimis: kuršių, žiemgalių, latgalių ir sėlių. Iš šių senovinių kalbų, latviai paveldėjo daug žodžių ir formų. Tai įrodo, kad kalba yra netoli seniausios indoeuropiečių kalbos – sanskrito. Literatūrinė latvių kalba susiformavo 16 amžiuje pagal Vidžemės viduriniosios tarmės pagrindą.

Jei užsienietis kalba su lietuviu, tai pastarasis visada pateikia savo įsitikinimus ir faktus apie lietuvių kalbą: tai konservatyviausia indoeuropiečių kalba. O tai reiškia, kad ji nepasikeitė taip drastiškai kaip kitos ir išlaikė savo kalbinį vientisumą. Daugelis žino, kad lietuvių kalbos gramatika yra sudėtinga, o pati kalba skamba labai sklandžiai. Užsienyje ši kalba apibūdinama kaip tekantis vanduo. Lietuviai labai didžiuojasi savo kalbiniu paveldu.

Ši kalba pasižymi kietais ir minkštais balsiais, sudėtingu vokalo akcentu. Skambūs dvigarsiai gali būti tikrai gera mankšta užsieniečių burnos raumenims. Lietuvių kalba yra viena sunkiausių pasaulyje, net ir dalis pačių lietuvių turi problemų su sudėtingomis sakinių ir žodžių struktūromis. Tačiau lietuvių kalba yra labai graži, o vieno iš regionų (Žemaitijos) kalbinis skambesys yra labai panašus į latvių kalbą. Lietuviai naudoja 32 raidžių abėcėlę su diakritiniais ženklais, kurie pakeičia raidžių skambesį.

Apie profesijos pasirinkimą ir kitas įdomybes.

Pabaigoje verta paminėti, kad geriausias būdas išmokti bet kokią užsienio kalbą – tai keliauti, įsijausti į kitų kultūrų gyvenimą ir bendrauti su vietos gyventojais. Taip pat reikia stengtis skaityti daug knygų ir žiūrėti užsienio televiziją.