Pablo Pikaso: šviesios asmenybės neužmirštami darbai

August 1, 2013
Kategorija: Asmenybės | Garsios asmenybės, Įdomūs faktai
0 8660 0
Pablo Pikaso: šviesios asmenybės neužmirštami darbai

Pablo Pikaso – garsus ispanų dailininkas, kubistas. Savo kūrybą sugebėjo atskleisti net per penkis skirtingus periodus, kur kiekvienas iš laikotarpių svarbus ir meno istorijai.

Penki periodai: mėlynasis (1901–1904), rausvasis (1905–1907), Afrikos (juodasis) įkvėptas (1908–1909), analitinis kubizmas (1909–1912), klasicizmas ir siurealizmas (1912–1919). Kiekvienas iš šių periodų pasižymi savitais, netikėtais dailininko kūrybos sprendimais ir bruožais.

Mėlynasis periodas

Šis periodas susideda iš gana niūrių paveikslų, nutapytų melsvais ir melsvai-žaliais atspalviais, kurios sukuria depresyvią tematiką. Kitų spalvų tuo metų dailininkas beveik nenaudojo.

Darbai dažnai piešė pavargusias, iškankintas motinas su vaikais, melancholiškus vaizdus su prostitutėmis, elgetomis. Įkvėpimai jį užplūdo keliaujant į Ispaniją, vėliau draugo Carlos Casagemas savižudybė. P. Pikaso nupiešė net kelis C. Casagemas portretus.

Dar viena tema būdinga šiame periode – aklumas. Vienas garsiausių darbų yra „Aklojo valgis“.

Kiti šio laikotarpio darbai: „Senas gitaristas“, „Moteris sukryžiavusi rankas“, „Gyvenimas“, „Valgymas taupiai“.

Rausvojo laikotarpio idėjos

Šio laikotarpio dailininko darbuose atsispindi kur kas linksmesnė nuotaika, būdingos oranžinė ir rožinė spalvos. Šviesesni atspalviai iš karto sukuria linksmesnes emocijas ir padeda atpažinti geresnius personažus.

Paveiksluose pagrindiniai personažai: cirko artistai, klounai, arlekinai. Arlekinas dailininko dažniausiai vaizduojamas su languotais drabužiais. Šis personažas vėliau tapo labai populiarus ir pripažintas P. Pikaso simboliu.

Keli jo darbų pavadinimai: „Aktorius“, „Moteris su vėduokle“, „Berniukas su pypke“, „Akrobatas ir jaunas arlekinas“, „Akrobatė ant kamuolio“.

Afrikos įkvėptas periodas – kubizmo užuomazgos

Afrikietiškos skulptūrėlės ir kiti afrikiniai meno kūriniai plūstelėjo į Paryžiaus turgus ir muziejus, kur tuo metu gyveno dailininkas. P. Pikasas pradėjo lankytis muziejuose, atitinkamose parodose ir susižavėjo darbais. Šie darbai padarė jam didelę įtaką ir padėjo suvokti kuria kryptimi reikia kurti toliau.

Šio laikotarpio P. Pikaso darbuose egzistuoja primityvizmas, afrikinio meno mišinys su kubizmo užuomazgomis.

Šio laikotarpio darbai: „Avinjono mergelės“, „Avinjono šokėja“, „Peizažas“, „Trys moterys“.

Modernistinė dailės kryptis – analitinis kubizmas

Pagrindinis analitinio kubizmo principas – daiktą vaizduoti trimatės formos dvimačiame paveiksle. Pagrindinės išraiškos priemonės yra linijos ir plokštumos. Šio kubizmo technika buvo išvystyta P. Picasso ir Prancūzijos menininko Georges Braque.

To laikotarpio paveikslų koloritas yra gana monochromatinis, tai reiškia, kad yra gana daug rudų, pilkų spalvų, kurios derinamos su žaliais ir mėlynais atspalviais. Vaizduojamų daiktų ratas yra visai siauras, tik portretai, pastatai ir natiurmortai.

Pasitelkus fantaziją, linijų lūžiuose galima įžvelgti stalus, vazas, muzikos instrumentus, kitus aiškių geometrinių figūrų daiktus.

Pagrindiniai minėto laikotarpio paveikslai: „Natiurmortas su romo buteliu“, „Butelis ir vyno taurė ant stalo“. Kiti darbai: „Moteris su kriaušėmis“, „Moteris su mandolina“, „Klarnetistas“, „Gitaristas“.

Neoklasicizmas ir siurealizmas

Po I pasaulinio karo žiaurumų, revoliucinės futuristų, kubistų, ir kitų „naujųjų“ menininkų idėjos pasirodė pernelyg radikalios. Tada menininkai pradėjo grįžti prie klasikinių siužetų, scenų.

Menininkas irgi grįžo prie aiškių ir tvarkingų formų, paprastų detalių. Manoma, kad tam įtakos turėjo bendravimas su klasicizmo ir siurrealizmo atstovais.

Darbai: „Baltai apsirengusi moteris“, „Mergaitė skaito prie stalo“, „Moteris su vaiku jūros pakrantėje“.

,