Kas yra emocijos ir kokia jų paskirtis?

October 30, 2013
Kategorija: Įdomūs faktai
0 2481 0
Kas yra emocijos ir kokia jų paskirtis?


Emocijas paprastai būtų galima apibrėžti kaip automatines organizmo reakcijas į tam tikrus dirgiklius ar stimulus. Emocijas sukelti gali tam tikras įvykis, interakcija, prisiminimas ar tiesiog mintis.

Emocijų paskirtis – informuoti žmogų apie jo būseną, lyginant su jo poreikiais, tikslais, norais, vertybėmis. Pavyzdžiui, jeigu žmogus vakare vienas eina neapšviesta gatve ir priešais pamato šūkaujančius treninguotus jaunuolius su alkoholio buteliais rankose, jis tikriausiai pajunta baimę ir nerimą, nes tuo momentu jo saugumo poreikis yra nepatenkintas, o kylančios emocijos būtent tai ir praneša.

Labai dažnai žmonės emocijas skirsto į „geras“ ir „blogas“ arba „teigiamas“ ir „neigiamas“ pagal tai, kaip jie tuo metu jaučiasi. Jeigu emocija maloni – ji atrodo „gera“, „teigiama“, jeigu emocija nemaloni – ji „bloga“, „neigiama“. Nieko, jei tai tiesiog klasifikacija. Blogiau, jei „neigiamų“ emocijų vengiama, naudojant įvairius gynybos mechanizmus (išstūmimą, disociaciją, projekciją ir t. t.). Liūdesys, pyktis, baimė, nerimas, gėda, kaltė, skausmas, susierzinimas ir panašios emocijos nesukelia malonių pojūčių, tačiau jos (jeigu autentiškos, t. y. sveikos) iš tikrųjų yra geros, teigiamos, naudingos, nes praneša apie nepatenkintus poreikius arba nukrypimą nuo vertybių ar tikslų. Bandyti nuo emocijų gintis ar jas ignoruoti yra tas pats, kaip ignoruoti persipjautą ranką ar, užuot žaizdą dezinfekavus ir susiuvus, išgerti nuskausminamųjų.

Viskas, ką jaučiame – visos mūsų emocijos – yra vienaip ar kitaip naudinga informacija, tik reikia jos neignoruoti, mokėti ją iššifruoti ir į ją atsižvelgti. Todėl teisinga būtų emocijas klasifikuoti ne į „geras / blogas“ ar „teigiamas / neigiamas“, bet į „malonias / nemalonias“.

Bazinės emocijos

Emocijų spektras yra labai platus ir sudėtingas. Jos dažnai būna persipynusios tarpusavyje. Taip pat kelių emocijų kombinacijos gali sudaryti naujas emocijas. Tačiau kaip bazines emocijas galima išskirti šias…

Pyktis – priešiška emocinė reakcija į asmenybės poreikių tenkinimo, tikslų įgyvendinimo kliūtis, asmenybės ribų pažeidimą. Pyktį gali sukelti įvairiausi veiksniai: draudimas, įžeidimas, kritika, vertimas daryti tai, ko nenori, apgaulė, nepritarimas. Pyktis paprastai reiškiasi energijos antplūdžiu, padažnėjusiu širdies ritmu, kraujo plūstelėjimu į galūnes, adrenalino išsiskyrimu, sustiprinančiu energijos pulsavimą. Jis sustiprina pasitikėjimą savo jėgomis ir ryžtą, tačiau susilpnina savikontrolę. Daugelio tyrimų duomenys rodo, kad negalėjimas reikšti natūraliai kylantį pyktį sugadina bendravimą, iškreipia tikrovės suvokimą ir gali sukelti įvairių sutrikimų.

Baimė – emocija, kylanti jaučiant tikrą ar įsivaizduojamą pavojų. Užplūdus baimei kraujas suteka į didžiuosius skeleto raumenis, ypač kojų, kad būtų lengviau pabėgti, o veidas išblykšta, nes iš jo kraujas išteka. Tuo pat metu kūnas trumpam atvėsta, matyt, leisdamas pasvarstyti, ar ne geriau būtų pasislėpti. Gali pradėti drebėti galūnės, ypač rankos. Kūnas įsitempia, kad būtų viskam pasiruošęs, o dėmesys sutelkiamas į potencialią grėsmę. Stiprią arba besikartojančią baimę patyrusiam žmogui išsivysto potrauminio streso sindromas.

Liūdesys – dvasinės kančios emocija, kylanti dėl netekties ar ko nors stokos. Liūdint sumažėja motyvacija ir energija, atsiranda pasyvumas, vangumas, nuovargis, gali sulėtėti medžiagų apykaita. Liūdesys patiriamas susitaikant su realybe, atsisakius iliuzijų, priėmus nemalonią tiesą. Liūdesys padeda pajusti laiko tėkmę, suprasti, kas žmogui brangu ir reikalinga, „atitrūkti“ nuo to, prie ko yra prisirišęs (pavyzdžiui, nuo tėvų ar nuo mirusio sutuoktinio), augti, bręsti. Užgniaužtas ar ignoruojamas liūdesys gali pereiti į depresiją.

Džiaugsmas – maloni emocija, kylanti patenkinus tam tikrą poreikį, pasiekus tikslą, atlikus prasmingą darbą, gyvenant pagal savo vertybes. Jaučiamas pasitenkinimas savimi ir (ar) aplinkiniais, pasitikėjimas savimi, teigiamas savęs vertinimas. Patiriant džiaugsmą, smegenys slopina neigiamus jausmus, sužadina energiją, ramina. Tačiau fiziologiškai ypatingų pokyčių nebūna, išskyrus neveiklumą, padedantį kūnui greičiau atsigauti nuo slegiančių emocijų Ši būsena leidžia kūnui pailsėti, pasirengti žvaliai veiklai, siekti tikslų, vėl daryti tai, kas neša džiaugsmą.

Nuostaba – emocija, kylanti susidūrus su netikėtu ar nepažįstamu reiškiniu. Nuostaba skatina tyrinėti, provokuoja smalsumą, vertinimą. Nustebus kilsteli antakiai, todėl galime apžvelgti didesnį plotą, į akių tinklainę patenka daugiau šviesos. Taip pat gali paaštrėti ir kiti pojūčiai. Tai suteikia daugiau informacijos apie netikėtą įvykį ar reiškinį, padeda greičiau išsiaiškinti, kas vyksta, ir apsispręsti, kaip elgtis toliau.

Pasibjaurėjimas – emocija, kylanti, kai kažkas dvokia, neskanu, užkrečiama arba kelia šleikštulį perkeltine prasme. Pasibjaurėjimas skatina atsitraukimą nuo pasišlykštėjimą keliančio objekto ar žmogaus. Pasibjaurėjimą atspindinti veido išraiška, kaip pastebėjo Č. Darvinas, tokia nuo senų laikų, kai tekdavo išspjauti nuodingą maistą, saugotis kenksmingo kvapo – išvalyti užterštus jutimo organus ir taip apsaugoti organizmą.

Kaip elgtis pajutus kažkokią emociją?

Pirmiausia reikėtų jos nemalšinti, gerai pajausti, net jeigu ji ir nemaloni. Tuomet identifikuoti, kokią emociją jaučiame, t. y. padėti ją į kažkurią iš 6 lentynėlių: Pyktis, Baimė, Liūdesys, Džiaugsmas, Nuostaba, Pasibjaurėjimas. Kaip jau minėjau, neretai būna, kad vienu metu jaučiamos kelios emocijos, tada reikėtų įvardinti jas visas ar jų kombinaciją. Tadaišanalizuoti, koks tikrasis tos emocijos šaltinis ir ką ta emocija mums praneša: kokie mūsų poreikiai patenkinti / nepatenkinti, ar gyvename pagal / ne pagal savo vertybes, ir pan. Ieškant tikrojo emocijų šaltinio visuomet reikėtų įvertinti emocijos intensyvumą: jeigu tai stipri emocija į objektyviai neypatingą įvykį ar situaciją, tai garantuotai ši emocinė reakcija yra į kažkokius praeities įvykius, o ne į dabartį, tad tokiu atveju reikėtų analizuoti praeitį. [Bet apie tai plačiau bus kituose įrašuose.] Ir galiausiai paskutinis žingsnis – padaryti išvadas ir, jeigu reikia, imtis konkrečių veiksmų.

Priimkite savo emocijas. Nebijokite jausti ir analizuoti. Nepamirškite, kad jos yra jūsų dalis ir visuomet vienaip ar kitaip nori jums gero, net jei kartais taip ir neatrodo.

Daugiau šia tema: saviarcheologija.lt

, , ,