Apskaita, tai istorija apie skaičiuose, bet ne vertime pasiklydusius personažus

June 16, 2014
Kategorija: Įdomūs faktai
0 1028 0
Apskaita, tai istorija apie skaičiuose, bet ne vertime pasiklydusius personažus

Nesvarbu kurioje pasaulio šalyje jie susitiko ir kokiomis kalbomis turėjo kalbėti,  jų žodynuose slėpėsi ne raidės, bet kodai ir skaičiai. Visai kitoks pasaulis, kuriame atsidūrė apskaitininkai. Tekstinėje prigimtyje neužaugę, bet nuolatos skaičių labirintuose besislepiantys personažai buvo per daug identiški, kad galėtu kartu egzistuoti. Todėl susitikę, nesvarbu kurioje pasaulio šalyje, jie atrado ne vienas kitą, bet susipažino su tekstinės prigimties pasauliu. Skaičiuodami raides ir žodžius jie neišmoko suprasti ir pažinti. Jų užrašytose skaičių sekose buvo matoma tik logika, bet jokios intuicijos ir prozos. Todėl nesusitikę vienas kito, atvėrė galimybę kitokiam pasaulio suvokimui.

Apskaita ir gyvenimą skaičiuojantys personažai, savo raštus galėjo įprasminti tik sutikę tokį žmogų, kuris gyvena tekstinėmis idėjomis. Nes tik skaičių ir žodžių harmonijoje galima įžvelgti prasmę. Po vieną klajojantys skaičiai ir žodžiai susitiko, vertimuose nepasiklydusioje šalyje. Nors jie kalbėjo skirtingais kodais, skirtingi personažai sugebėjo surasti ir užmegzti stiprų ir prasmingą ryšį. Taip parastai veikia gyvenimas. Suderinus logiškumą su lyriškumu, skaičius su žodžiais galima lengviau orientuotis šiuolaikinėje skaitmeninių medijų sklaidos eroje. Skaitmeninės sekos virtualioje erdvėje dera kartu su prasminį svorį turinčiais tekstais. Vienas be kito neįsivaizduojamas. Todėl nesvarbu, kurioje šalyje, tie patys procesai ir taktikos galioja visiems.

Nors šioje istorijoje apskaita pateikiama metaforiškai, ji ir nėra apčiuopiam, bet sklando ore kaip patys skaičiai bei idėjos. Šešėlių spektakliai ant olos sienos suvaidinti skaitmenų ir tekstų pagalba. Suderinantys tekstinę ir skaitmeninę prigimtį, lengviau įgyvendina ir įprasmina savo idėjas. Nenorėdami pasiklysti vertimuose ar skaitmenyse, turite sugebėti žaisti pagal skaitmenio-tekstinio pasaulio taisykles. Apskaičiavimai nesurašomi į senas ir masyvias knygas, bet integruojami į virtualias programas. Skaitmeninimas ir apskaičiavimas įgauna prasmę tik tekstuose ir žodžiuose, kurie sklando ore. Todėl nesvarbu kokia forma suderinami tekstai ir skaičiai. Apskaičiavimas remiasi panašiu principu kaip rašymas. Skaitmenys taip pat yra savotiškas alfabetas, dėliodami juos įvairiomis kombinacijomis užrašome skaitmeninį tekstą.

Tačiau apskaita ir skaitmeniniai apskaičiuoti tekstai įgauna prasmę tik suderinti su verbaline, tekstine prigimtimi. Todėl niekados nenaudokit tik grynų kodų, neįprasmintų ir neįformintų tekstuose, nes be jų busim pasiklydę vertime ir skaitmenyse. Skaičiais žaisti ir varijuoti gali tik nedaugelis, kaip ir kokybiškai rašyti geba tik išrinktieji. Todėl aukso vidurio, arba harmonijos taisyklė reikalauja darnos tarp logiškojo ir intuityvaus prado. Protas ir jausmai yra dvi opozicijos, tačiau jas suderinus pasiekiami geresni rezultatai. Tokiu principu veikai gyvenimas ir santykiai tarp žmonių, suderinus du logiškus pradus, pasiklysime skaičiuose, o sujungus du tekstinius pricipus pasimesime daugiaprasmėse. Todėl paprasčiausias būdas suderinti dvi opozicijas ir sukurti vieną istoriją.

,