Francis Scott Fitzgerald – stebuklingas talentas

July 10, 2013
Kategorija: Asmenybės | Garsios asmenybės
0 1336 0

Fitzgeraldas

Francis Scott Fitzgerald tai vienas žymiausių JAV literatūros kūrėjų, rašęs noveles ir trumpas istorijas. Jo žinomiausias kūrinys, pagal kurį pastatyti net keli filmai, o ir visai neseniai vienas buvo rodytas kine, „Didysis Getsbis“. Pristatome jums dar vieną asmenybių ciklo veikėjo istoriją.

Francis gimė 1896 metais Minesotos valstijoje, pasiturinčios vidurinės klasės šeimoje.  Jo tėvai buvo kilę iš Britų salų, mama airių kilmės, o tėvas britas. Abu tėvai buvo katalikai, tad ir sūnų leido į katalikiškas mokyklas. Jau mokykloje buvo pastebėtas neįprastas Fitzgerald‘o sumanumas ir polinkis į literatūrą. Mokydamasis Bufale, „Holy Angels“ mokykloje, jis turėjo neįprastą dienotvarkę, galėjo eiti į ją vos pusę dienos ir dar pasirinkti kada – ryte ar vakare.

Jaunystė

1908 metais jo tėvą, Edvardą Fitzgerald‘ą, atleido iš darbo ir jis su šeima turėjo grįžti į Minesotą. Kai Franciui buvo vos 13, jis pirmą kartą pateko į laikraštį, tiksliau jo detektyvinė istorija, kuri buvo išspausdinta mokyklos leidžiamame laikraštuke. Vėliau jo tėvai nusprendė leisti savo sūnų į prestižinę katalikišką mokyklą Nju Džersyje. Ten jis susipažino su kunigu Sigourney Fay, kuris pastebėjęs berniuko talentą paskatino jį tęsti tokią veiklą.

Studijos ir gyvenimo vingiai

1913-ais įstojo į Princeton‘o universitetą. Ten atsidavė kūrybai ir rašytojo duonai. Susipažino su vėliau garsiais tapusiais kritikais: Edmund‘u Willson‘u ir John‘u Bishop‘u. Studijuodamas rašė į Princeton Tiger ir Princeton Triangle Club, kurie ir atvedė jį pas leidėją „Charles Scribner‘s Sons“. Fitzgerald‘o kūrybinio kelio paieškos privertė jį mesti universitetą ir stoti į JAV armiją. Tačiau išsigandęs, kad mirs taip ir neišpildęs savo svajonių, jaunasis rašytojas prieš pat įstojimą parašė novelę „The Romantic Egotist“, kurią leidėjas atsisakė publikuoti, tačiau kritikai susidomėjo ir paprašė atsiųsti daugiau darbų.

Karo metai

Francis buvo paskirtas jaunesniuoju leitenantu Šeridano dalinyje, Alabamoje. Tačiau karas baigėsi ir Francis taip ir nepamatė mūšio lauko. Visgi stojimas į kariuomenę atnešė vieną gerą žinią. F.Fitzgerald‘as įsimylėjo Zelda Sayre, Alabamos aukščiausiojo teismo teisėjo dukterį. Po atleidimo iš tarnybos Francis išvyko į Nju Jorką, kur planavo pradėti karjerą reklamos versle ir taip palenkti Zeldos širdį. Ir jam pavyko, Zelda sutiko susižadėti, tačiau vėliau atsisakė tokių planų, nes Francis nepajėgė jos išlaikyti. Jam teko grįžti į tėvų namus. Čia jis ir perrašė savo „The Romantic Egotist“ ir pavadino kūrinį „This side of Paradise“. Galiausiai perrašyta versija tiko leidėjui ir Scribner‘s išspausdino novelę. Ji tapo viena populiariausių knygų tais metais, o Francis ir Zelda susituokė.

Džiazo amžius

1920-ųjų Paryžiaus atmosfera bene labiausiai paveikė F.Fitzgerald‘o kūrybą. Ypač dėl to, kad Francis Prancūzijoje susipažino su Ernestu Hemingvėjumi. Ši, kaip ir daugelis kitų draugysčių, buvo paini, nes Hemingvėjus apibūdino Zeldą, kaip beprotę ir verčiančią savo vyrą gerti, taip atitraukdama jį nuo novelių rašymo. Nors Francis ir mėgo rašyti noveles, tačiau jos nebuvo tokios populiarios ir perkamos, kad išlaikytų šeimą. Tad tiek Hemingvėjus, tiek Fitzgerald‘as rašė ir pardavinėjo trumpas istorijas žurnalams. 1920-ųjų pabaigoje Francis pradėjo rašyti savo 4-ą novelę, tačiau dėl finansinių sunkumų negalėjo jos pabaigti. Jam paskolas nustojo duoti jo agentas – Haroldas Oberis. Jie susipyko ir nutraukė ryšius, tačiau vėliau Francis agento garbei parašė istoriją „Financing Finnegan“.

1930-ais Zelda apėmė šizofrenija. Jie grįžo į Baltimorę. Čia Francis ir pradėjo rašyti naują novelę apie psichiatrą ir jo pacientės meilę. Ši istorija vertinama, kaip paties Fitzgerald‘o autobiografija, gvildenanti jo ir jo žmonos santykius. Prekyboje knyga pasirodė 1934 m. pavadinimu „Tender is the Night“, tačiau nepateisino lūkesčių, turint omenyje prieš tai išleistą Getsbį, kuris, beje, irgi tapo populiariu po autoriaus mirties.

Holivudo era

1937 metais Francis persikraustė į Holivudą, beje, be savo žmonos, su kuria santykiai pasidarė labai įtempti. Būtent Holivude Fitzgerald‘as susikrovė didžiausią metinį atlyginimą per savo gyvenimą – beveik 30.000 dolerių. Tai pasiekti padėjo gautas kontraktas su kino studija Metro Goldwyn Mayer. Holivude Francis gyveno su meiluže Šeila Graham. Tai dar vienas pavyzdys, kad nuodėmingasis Holivudas pasiglemžia dažną kūrėją. Fitzgeraldas darbą kino studijoje vertino, kaip savo kūrybos degradavimą. Nors ir parašė scenarijus filmams „Gone with the Wind“, „The last Tycoon“ ir „Madame Curie“ 1939 m. MGM nutraukė kontraktą ir Francis tapo laisvai samdomu scenaristu.

Gyvenimo pabaiga

Francis mirė būdamas vos 44-rių. Nuo pat ankstyvos jaunystės jo pomėgis alkoholiui atėmė sveikatą, o dar tuberkuliozės protrūkiai 1919 ir 1929 metais visiškai jį sugniuždė. Vėliau 1930-aisiais Francis patyrė du širdies smūgius. Dar 1940-aisiais gruodžio 20-os dienos naktį ėjo į kino premjerą, o kitą rytą, sėdėdamas savo namuose ir užsirašinėdamas mintis novelėms, staiga pradėjo dusti ir nukrito ant žemės. Mirties priežastis – širdies smūgis. Taip baigėsi didžio kūrėjo gyvenimas. Atvykę medikai nebegalėjo padėti ir konstatavo mirties faktą.

Tai buvo dar viena asmenybių ciklo istorija, tikimės, kad patiko ir lauksite kitų asmenybių pristatymų.

, , , , ,