Asmenybės. Jonas Basanavičius

July 1, 2013
Kategorija: Asmenybės | Garsios asmenybės
0 2410 0
jonas basanavičius

© www.kamane.lt nuotr.

Jonas Basanavičius – tai ne tik žmogus, tai asmenybė, eruditas. XIX a. pabaigoje buvo tautinio atgimimo pradininkas, pirmasis leido laikraštį „Aušra“, aktyviai siekė valstybės nepriklausomybės, buvo gydytojas, tautosakininkas, antropologas, publicistas, lietuvių tautos patriarchas, visuomenės ir kultūros veikėjas.

Gyvenimo pradžia

Jonas Basanavičius gimė 1851 metais lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje pasiturinčių vietos ūkininkų šeimoje. Lankė Lukšių pradinę mokyklą. 1866 m. buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. Nors tėvai ir ragino pereiti į Seinių kunigų seminariją, tačiau Jono netraukė dvasininko kelias.

Aukštojo mokslo Jonas Basanavičius išvyko siekti į Maskvą. Tiesa, jam reikėjo gerokai pavargti, kol įtikino tėvus jį išleisti. Maskvoje įstojo į istorijos-filosofijos fakultetą. Klausėsi viduramžių, naujųjų amžių bei Rusijos istorijos, rusų literatūros istorijos, lyginamosios kalbotyros ir kitų paskaitų, tačiau suvokęs, kad tėvynėje negalės būti mokytoju, perstojo į medicinos fakultetą.

Veiklos

Jonas Basanavičius dalyvavo lietuvių studentų draugijoje, domėjosi mitologija, etnografija. 1880 metais J. Basanavičius išvyko į Bulgariją. Apsistojo Lome, pradėjo dirbti ligoninės vadovu. Rašė straipsnius į Mažosios Lietuvos laikraščius „Lietuviškas Ceitungas“ bei „Naujasis Keleivis“. 1882 metais grįžo į Lietuvą ir inicijavo lietuviško laikraščio „Aušra“ leidimą. Dėl blogos finansinės padėties išvyko į Bulgariją. Domėjosi istoriniais tyrimais, užrašinėjo Bulgarijos tautosaką, rinko etnografinę medžiagą. Domėjosi ir baltų bei trakų tautų santykiais. Skatino rinkti lietuvių tautosaką ir siųsti jam. Kai sukaupė nemažai informacijos, Jonas Basanavičius parengė lietuvių folkloro rinkinį.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Jonas Basanavičius buvo aktyvus visuomeninėje-politinėje veikloje, siekė Lietuvos tautinio ir socialinio išsivadavimo. Nuo 1899 m. buvo Bulgarijos demokratų partijos narys ir grįžus į Lietuvą ši patirtis jam labai pravertė 1905 m. šaukiant Vilniuje Didijį Vilniaus Seimą. 1906 m. parengė dokumentą, kuriuo įrodė, kad būtina prie Lietuvos prijungti Suvalkų guberniją, gynė lietuvių kalbos teises bažnyčiose. Nuo 1907 m. rūpinosi mokslo organizavimu, būrė studentus į būrelius, steigė mokyklas. 1917 m. Jonas Basanavičius pirmininkavo Lietuvių konferencijai ir buvo išrinktas Lietuvos Tarybos narius. Jo pirmininkaujama Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Jonas Basanavičius- žmogus, įdėjęs daug pastangų sukaupti lietuvių tautosaką, kuris yra dvasinės kultūros neišsemiami lobynai. Taip pat siekė laisvės Lietuvai ir priėmė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Buvo atsidavęs savo šaliai ir jos piliečiams.

, ,